fbpx

Kitoj kadro pusėj, JURGITA LUKOS INTERVIU žurnalui Misija Vestuvės

Šį kartą, žurnalas “Misija Vestuvės” pokalbiui pasikvietė mane. 

 

Mane kalbino: Giedrė Jurevičiūtė | Giedra fotografija.
Už puikias nuotraukas bei gerai praleistą laiką dėkoju Lenai iš  Mėlyni Tigrai.
Už puikų makiažą AČIŪ Emilijai iš  EmiMakeup.lt.
Žurnalą galite skaityti ir sekti Issu svetainėje.

 

Jurgita Lukos

 

Pradžių pradžia.

 

Pradėjau fotografuoti Amerikoje, ten įsigijau pirmąją profesionalią fotokamerą. Fotografavau įkvepiančią ir įspūdingą lietuvio akiai gamtą, draugų gimtadienius ir mėgavausi šiuo hobiu apie penkis metus. Persikrausčius į Koloradą ir įsimylėjusi to krašto gamtos grožį, pamėgau peizažo fotografiją. Vėliau sekė visų randamų bibliotekoje knygų skaitymas ir įstojimas į vietinį fotografų klubą. Dalyvaudavau jų rengiamuose konkursuose ir prizinėmis vietomis įvertintos mano nuotraukos, stipriai motyvavo tobulėti.

 

Vėliau atradau kitą fotografų grupę, kurie specializavosi portretų fotografavime, taip aš pradėjau mokytis fotografuoti žmones. Suradau daug bendraminčių, įvairių fotografų, kurie įvertinę mano tobulėjimą, pakvietė dirbti, pradžioje asistente, vėliau, antra fotografe vestuvėse. Tokiu būdu aš atradau savo kelią – vestuvių fotografiją.

 

 

Grįžimas Namo.

 

Jau pralėkė antrasis vestuvių fotografavimo sezonas Lietuvoje. Labai džiaugiuosi grįžusi į mylimą gimtinę, labai smagu, kad mane – atvykėlę – atranda ir manimi pasitiki būsimi jaunavedžiai.

 

Greta fotografavimo džiaugiuosi, tapusi šio, pirmojo nemokamo elektroninio  žurnalo apie vestuves komandos nare. Fotografai turi sukaupę daug įvairiausios patirties apie vestuvių šventės planavimą, įvairias organizacines smulkmenas, mato ,,realias” situacijas ir gali puikiai patarti. Stengiuosi patarti, siūlyti idėjų rašydama straipsnius, rodydama savo nuotraukas, dalindamasi savo patirtimi, įgyta JAV.

 

Jurgita Lukos

 

O ką naudingo parsivežė?

 

Šypseną! Ten išmokau, kad ir kas bebūtų, reikia šypsotis. Šypsena užkrečiama; kai fotografas šypsosi, dovanoją gerą nuotaiką, tuo užkrečia ir savo modelius, jie atsipalaiduoja, būna mažiau juntamas stresas, tai palengvina fotografo darbą ir turi labai teigiamos įtakos galutiniam rezultatui – nuotraukoms.

 

Įkvėpta savo patirties svetur, jauniesiems dažnai patariu, kad stengtųsi savo šventę planuoti ne pagal nusistovėjusius standartus: kiek kas turi trukti ir būtent kokiu metu. Lietuvių tarpe juntamas susikaustymas ir atsipalaidavimo trūkumas, juk tiek visko reikia nuveikti vestuvių dieną, kai viskas suplanuota minučių tikslumu, o jei kas nors ne pagal planą – nuotaika gali bjurti akyse. Aš padrąsinu jaunuosius kurti šventę pirmiausia sau, kaip jie ją įsivaizduoja ir tiesiog švęsti, mėgautis gražiausia diena.

 

Jurgita Lukos

 

Apie fotografus fotografės akimis.

 

Kiekvienam fotografui reikalingi geri bendravimo įgūdžiai, charizma ir verslumas. Daug ką galima išmokti ir įgyti sunkiu, nuoširdžiu darbu.

 

Kalbant apie nuoširdumą, man patiko fotografo Martyno Ambrazo žodžiai: ,,Jei nori būti geras fotografas, turi būti geras žmogus. Blogi žmonės gerais fotografais nebūna. Tie, kurie iškyla –  tie gerai fotografuoja, reiškia, jie geri žmonės”. Tad aš ir stengiuosi. Būti gera fotografe. Ir geru žmogumi.

 

Jurgita Lukos

 

Tikslai, norai ir džiaugsmas būti tuo, kuo esi.

 

Fotografuodama stengiuosi maksimaliai dėl kiekvieno pas mane atėjusio žmogaus. Jei fotografuoju vestuves, tai mano pagrindinis tikslas būna kuo geriau užfiksuoti dienos įvykius, perteikiant nuotaiką. Parodyti jauniesiems visas smulkmenas, išgyvenimus, dalyvavusius artimiausius žmones – tai, ko jaunieji nespėjo pamatyti patys. Labai džiaugiuosi, galėdama būti tos dienos euforijos dalimi ir prisidėti prie nepamirštamų momentų įamžinimo.

 

Kurdama portretus, siekiu, kad modeliams patiktų užfiksuotas vaizdas, o kartais, kad pamatytų save kitokiais, naujai ir netikėtai.

Peizažuose stengiuosi užfiksuoti akimirkos žavesį, vaizdą, kurį matau tą sekundę, prieš paspaudžiant fotokameros mygtuką.

 

 

Fotografija man dovanoja daug nuostabių dalykų ir džiaugsmo. Sutinku ir susipažįstu su įdomiais žmonėmis, kai kurie iš jų dar ne kartą grįžta, tai puikiausias įvertinimas. Dėl to verta stengtis, yra stimulas tobulėti ir žengti pirmyn. Fotografija suteikia galimybę keliauti, pamatyti nuostabių neatrastų vietų, pažinti naujas kultūras. Tikiuosi, kad išvykų už šalies ribų tik daugės, o maršrutai tik įdomės.

 

Jaučiuosi atradusi savo mėgstamą veiklą, kuri yra ir darbas, ir hobis, ir malonumas. Su didžiausiu nekantrumu laukiu kiekvieno, susidomėjusio su manimi susipažinti.

 

Iki pasimatymo!

 


Jurgita Lukos interviu žurnalui