Jei jau pradėjote ieškoti savo vestuvių fotografo, turbūt pastebėjote, jog daugelis jų siūlo įvairių valandų paketus (pasiūlymus). Tai gali Jums iškelti natūralų klausimą: taigi kokiam kiekiui valandų užsakyti vestuvių fotografą?
Fotografavau daugybę vestuvių ir žinau, kas padeda vestuvinei suknelei išsiskirti nuotraukose. Tikrai įmanoma, jog suknelė Jums patiktų ir tiktų prie šventės vietos. Todėl nusprendžiau pasidalinti patarimais, kaip išsirinkti išties fotogenišką vestuvinę suknelę.
Vestuvių planavimas gali būti ne tik malonus, bet ir stresą keliantis įvykis. Teks priimti kur kas daugiau svarbių sprendimų nei įsivaizdavote. Šiuolaikiniams jaunavedžiams lengva pasimesti daugybės pasiūlymų sraute. Kartais netgi spaudimas iš aplinkinių gali tapti nebepakeliamas. Štai Top 5 patarimai renkantis vestuvių fotografą, kurie, tikiu, padės pasirinkti teisingai.
Šiuo metu yra daugybė vestuvių fotografavimo stilių ir kiekvienas fotografas jį įvardija vis kitaip. Sunku yra suprasti, kas yra kas, bei koks stilius Jums labiausiai tinka. Lietuvoje dabar karaliauja mados (fashion)/skirtas spaudai (editorial)/tobulai romantiškas (glamour) stilius. Taip pat yra ir klasikinių, boho, dramatiškų/tamsių/niūrių bei reportažinių/dokumentinių stilių vestuvių fotografų. Dažnai manęs klientai klausia, o kokį fotografavimo stilių aš atstovauju? Taigi, atsakau. Aš esu Fine Art dokumentinio vestuvių stiliaus fotografė. Nors pažodinis vertimas reiškia „puikų meną“, tačiau norėčiau leistis gilyn ir trumpai nusakyti būtent šio stiliaus charakterį.
Lapkričio mėnesį mane kalbino Inesa Uktverienė. Interviu su vestuvių fotografe Jurgita Lukos buvo išspausdintas žurnale „Lietuvė“, o tie kas jo neskaitė – paskaitykite, tai trumpa pažintis su manimi.
2019 metai atėjo ir praėjo. O jie buvo išties puikūs. Visos nuotraukos jau atiduotos jauniesiems. Taigi, pats laikas atsigręžti ir prisiminti ypatingas šventes, kurių dalimi man teko garbės būti. Viskas, ką galiu pasakyti yra tai didelis AČIŪ! Ačiū mano nuostabioms poroms kurios pasikliovė ir pasitikėjo manimi ir tai ką aš darau.
Alminos ir Manto pagoniškos vestuvės Šiauliuose įvyko rugsėjo pradžioje. Kai jaunųjų paklausiau, kokių nuotraukų jie tikisi, jų atsakymas buvo: labai paprastų, pilnų juoko, jokio dirbtinumo ar pozavimo. Nesuvaidintų emocijų. Ach… kai gera tai girdėti, juk vestuvės tai šventė! Jaunieji jos norėjo paprastos ir gražios, sau ir savo artimiesiems – kurioje visi susirenka kartu pabūti, pabendrauti, suartinti ryšiu. Sutuoktuvių ceremonija paremta baltiškomis tradicinėmis jungtuvėmis. Visame kame vyravo gamtos motyvai, žalia ir balta spalvos, bei simboliai.
Renatos ir Dano vestuvių popietė Babtyno – Žemaitkiemio dvare įvyko rugsėjo pradžioje. Renata man parašė iki vestuvių likus 6 savaitėms. Kadangi jų numatyta vestuvių data buvo rugsėjo pradžioje, o pas mane penktadienis ir šeštadienis buvo jau užimti, ji prisiderino prie manęs ir pasirinko vestuves švęsti ketvirtadienį. Nuotakai padėjau suplanuoti vestuvių dienos laikus, nes vestuvių popietei Babtyno – Žemaitkiemio dvare susiplanuoti nebereikia planuotojos ar koordinatorės, juk viskas vyksta vienoje vietoje.
Milda su manim susisiekė liepos pabaigoje. Ji jau penkerius metus ruošėsi fotosesijai su vyru, bet vis atidėliodavo. Bet šį kartą jau apsisprendė tvirtai ir po kelių savaičių įvyko poros fotosesija Kupole. O kodėl būtent Kupole? Ogi todėl, kad tai Mildos ir Martyno antri namai bei darbas. Jau esu buvusi bei fotografavusi vestuves Kupole, todėl žinojau vietą bei aplinką.
Dar balandį Jūratė susisiekė su manimi ir nupasakojo fotosesijos viziją: „Išeina lininės arba vaisinės vestuvių metinės. Suorganizavau lininių rūbų mums. Galvojau, gal kokio pikniko tema. Torto šiemet nebus. Suderinsiu desertinius vaisius. Tema tokia laisva, tiesiog pasivaikščiosim po botanikos sodą, juk ten mūsų vestuvės ir įvyko. Mūsų vaizdas toks.“ Ech kaip gerai kai pora jau žino ko nori.
Olivios ir Kai krikštynos Žeimių Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčioje įvyko rugpjūčio pradžioje. Su šeima susitikau prie bažnyčios. Po gražios ir jautrios krikštynų ceremonijos važiavome į Fazendą, kuri jau buvo papuošta dvynukų krikšto šventei. Kadangi aplinka graži ir tvarkinga nusprendėme ten ir daryti fotosesiją.
Bernardo krikštynos Kairių Švč. Mergelės Marijos bažnyčioje įvyko liepos pabaigoje. Su Bernardo šeima susitinku jau ne kartą. Tapau jų šeimos fotografe. Po gražios ir jautrios krikštynų ceremonijos, nuėjome prie Kairių ežero trumpai fotosesijai. O šventė vyko – namuose. Kadangi, Bernardo mama Eglė yra švenčių dekoratorė, ji puikiai išnaudojo kiemo erdvę bei papuošė. Jei tik yra galimybė – rinkitės šventę daryti namuose. Vaikui namų aplinka artima, čia pat yra jo žaislai ir lovytė, jei užsinorės popiečio miegelio.
Taigi, norėčiau aptarti „kiek nuotraukų gausime?“ klausimą. Kai gaunu tokią užklausą, bandau save įsivaizduoti jos vietoje. Lažinuosi, kad kompiuterio ekrane atsidarius keletą naršyklės langų ir siunčia tą patį laišką dešimtims fotografų. Jūs turite pasirinkti tą fotografą, kurio stilius jums patinka ir yra artimas jums kaip porai. Juk galiausiai šis asmuo įamžins jūsų vestuvių prisiminimus, kurio dėka šią dieną jūs prisiminsite vėl ir vėl.
Rūtos ir Manto vestuvės Kauno Čiop Čiop įvyko liepos pabaigoje. Vestuvių dieną jie įsivaizdavo, kaip jaukią, šviesią, linksmą, kupiną pačių šilčiausių jausmų dieną bei tvirtą jų meilės sutvirtinimą. Tokia ji ir buvo! Santuokos ceremonijai pasirinko Žemosios Panemunės Šv. Vincento Pauliečio bažnyčią. Po ceremonijos, trumpai fotosesijai užsukome į Kauno botanikos sodą. Jaunieji jau prieš metus rinkdamiesi vestuvių fotografą žinojo, kad nenori pozuoti, norėjo emocijų ir reportažo. Tai man beliko tik pasakyti, ką daryti ir gaudyti akimirkas. Po neilgos fotosesijos, mūsų jau laukė svečiai ir degustacinė vakarienė Kauno Čiop Čiop.
Christinos ir Andriaus vestuvės Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčioje įvyko liepos viduryje. Vestuvių diena prasidėjo nuotakos pasiruošimu viešbutyje. Nors su jaunaisiais buvome suplanavę valandos fotosesiją Vilniaus senamiestyje, fotosesija užtruko tik 30 minučių, nes santuokos ceremonija užsitęsė. Mėgsta evangelikų liuteronų kunigai pamokslus, oi mėgsta. Vestuvėms Lietuvoje jie daug dėmesio skyrė maistui, kad jis būtų tikrai kokybiškas ir patiktų jų svečiams. Taip pat jauniesiems svečiams buvo parūpinta įvairių žaidimų. Vakaras buvo išties jaukus, pilnas šiltų emocijų, kalbų bei palinkėjimų. O vakaro kulminacija tapo šaltų ugnelių tunelis link torto.
Balandžio mėnesį mane kalbino Lietuvos žinių žurnalistė Goda Ambrazas. Interviu su Jurgita Lukos buvo išspausdintas laikraštyje, o tie kas jo neskaitė – paskaitykite, tai trumpa pažintis su manimi.
Martos ir Trygve vestuvės DIA restorane įvyko birželio pradžioje. Kai susitikau su jaunaisiais Kaune, jie nupasakojo savo vestuvių viziją ir fotografo lūkesčius – kuo mažiau pozavimo, ir daugiau reportažo. Dar kiek dvejojo dėl šventės vietos, nes jos dar nebuvo išsirinkę – pagrindiniai kriterijai buvo: nepriekaištingas maistas, Kauno centras, bei talpintų iki 90 žmonių. Galiausiai pasirinko Dia restoraną. Šiuolaikiška, jauki, subtiliai prabangi ir kartu neįpareigojanti aplinka puikiai tiko miesto vestuvėms.
Lorinda and Edwin, after 38 years in marriage, had their wedding vow renewal in Lithuania, in May. It was such a huge honor and a pleasure to document this. The vows were very emotional (I cried and I cried a lot) and their story is so unique and moving that I asked Lorinda to share their story with you. So, here it is. Everything started to form a black silk shroud that her mother gave to her just before she passed away. That silk shroud was her grandmothers, who died in Lithuania between the wars. Since then, Lorinda started to look for the ancestors.
Amelios krikštynos Kauno Šv. Gertrūdos bažnyčioje įvyko gegužės sekmadienį. Atvažiavusi į apartamentus, sutikau mažąją šventės kaltininkę dar užsimiegojusią. Neskubėdami pasipuošėme šventei ir išvažiavome į bažnyčią. Po gražios ir jautrios krikštynų ceremonijos, nuvykome į botanikos sodą trumpai fotosesijai. Kaip tik žydėjo rododendrai ir jie buvo puikus fonas mergaitės nuotraukoms. Šventinių pietų visi susirinko jau mano pamėgtame – Magiškame namelyje. Mama erdvę puošė balionais, bei atvežė puikių gėlių stalui papuošti. O puikiai atrodančiais bei nepaprasto skonio užkandžius rūpinosi Paulius iš Kitchen Obsessions.
Kai ant rankos sužiba sužadėtuvių žiedelis, nuotakos vis dažniau pagalvoja, o kokią vestuvių ceremoniją pasirinkti? Taigi, Lietuvoje vestuvių ceremonijos būna: bažnytinės, civilinės, išvažiuojamosios, pagoniškos ir humanistinės.
2019 metų balandžio 3 dieną, tiesioginės transliacijos metu sužinojau, kad mano nuotrauka tapo geriausia vestuvių nuotrauka Europoje 2018 metais – Way Up North Awards – Europe’s Best Wedding Photographs 2018! Viena iš dešimties Europoje!!!
Neįsivaizduojat to jausmo, kai žiūrėdama apdovanojimų ceremoniją staiga pamačiau savo darytą vestuvių nuotrauką! Akimirką netikėjau tuo ką pamačiau, tada pagalvojau, kas čia buvo? Tada po apdovanojimų transliacijos, buvau pažymėta Facebook’e organizatorių, ir tada supratau, kad tai išties įvyko! Pulsas staiga pakyla, širdis nukrenta į kulnus, rankos dreba. Pirmiausia pasidalinau žinia su vyru ir artimais draugais, o tada jau Facebook’e … ir prasidėjo sveikinimų lavina. Visas vakaras svaiginantis, nors Moët & Chandon taip ir nepradariau, kurį laikiau ypatingoms progoms.
Sausį Kauno Žalgirio arenoje įsikūrusiame restorane Sala įvyko konkursas – „2019 švenčių stiliaus ir dekoro tendencijos“. Man atiteko didelė garbė fotografuoti šį konkursą. Jame varžėsi net šešios švenčių organizavimo ir dekoravimo komandos: Balta studija ir DK dizainas, Charm & Spells, Dekorista, Įkvėpta vestuvėms ir Kvietkos, Nėriniuota šventė ir Lietuvis. Jiems burtų keliu atiteko šios temos: vestuvės, auksinės vestuvės, krikštynos, įmonės šventė, kūdikio sutiktuvės (baby shower) ir Šv. Valentino diena. Užduotims įgyvendinti buvo pasirinktos nestandartinės šventės vietos – Žalgirio arenos VIP ložė, restorano Sala fojė, Bosca amfiteatras ir transformuojamos restorano erdvės, o dekoratorių komandų rezultatus papildė restorano virtuvės meistrų paruošti patiekalai.
Šių metų kovo 2-3d. ir įvyko fotografo Cristiano Ostinelli masterclass. Antrą seminaro dieną įvyko nuotakos fotosesija. Ji prasidėjo Elektrėnų atrakcionų parke. Nors oras nieko gero nežadėjo ir pūtė žvarbus šiaurys, planų dėl šios lokacijos neatsisakėme. Kaip minėjo Ostinelli – vestuvių fotografas turi mokėti padaryti gerus kadrus, bet kokiomis oro sąlygomis. Fotografai visi apsirengę atitinkamai, drebėjo žiūrėdami į mūsų modelį, kuri buvo su perregima suknele. Ieva – tikra profesionalė. Pasibaigus pozavimo laikui, fotografai apgobdavo ją su antklodėmis, į batus prikaišiojo šildiklių, bei iškart duodavo arbatos. Po beveik 2 valandų šalimo buvo nuspręsta fotosesiją perkelti į Brazzi fotostudiją Vilniuje. Kai šilta visi linksmesni ir modelis šypsotis pradėjo.
Sausio 23 dienos vakare, kai dirbau prie nuotraukų įsijungus facebooką pamačiau pranešimą, kad į Lietuvą atvažiuoja, ne kas kitas, o pats Cristiano Ostinelli! Negalėjau patikėti, tikrinausi ar teisybė, net kelis kartus. Mintys tik sukosi galvoje, tik sukosi, ką reikia daryti, kaip reikia finansus paskirstyti, kad galėčiau jame dalyvauti, nes visas santaupas paklojau naujam fotoaparatui įsigyti. Kitą dieną atsikėlus, vėl galvojau, sukau galvą, ir ryžausi, sumokėjau avansą – o pasirodo buvau viena iš paskutiniųjų! Per 24 valandas – visos vietos į mokymus buvo parduotos. Pasižiūrėjau, kas dalyvaus – o susirinko superinė, gerai žinomų vestuvių fotografų kompanija! Taigi šių metų kovo 2-3d. ir įvyko fotografo Cristiano Ostinelli masterclass.
Ir štai, jau praėjo 2018 metai, atiduotos visos nuotraukos jauniesiems. Laikas peržvelgti prabėgusius metus. Kiekvienais metais vestuvių fotografui sunkiau atrinkti geriausias, gražiausias vestuvių nuotraukas. Mane renkasi tie jaunieji, kurie nori vestuvių dieną, mėgaujasi vienas kitu ir brangiausių žmonių draugija. Nuotraukose nori matyti šiltas spalvas ir tikruosius save. Kuriems svarbus vestuvių dienos dokumentavimas bei dėmesys detalėms. Kurie tikisi iš fotografo, kad jis sugebėtų subtiliai sustabdyti akimirkas ir paversti jas gyvomis ir alsuojančiomis nuoširdumu. Visa tai ir yra Fine art dokumentinė vestuvių fotografija.
Jovitos ir Edvardo vestuvės Kryžių koplyčioje įvyko rugsėjo pabaigoje. Kai medžiai jau buvo pradėję keisti spalvą, bei spaudė rytinis šaltukas. Jų sužadėtuvės buvo taip pat įsimintinos. Vieną dieną įėjus į namus rado Edvardą stovintį koridoriuje, o durys į svetainę uždarytos (jų niekada neuždarydavo). Įtardama kažką negero atidarė duris, o ten sėdėjo baltas pūkų kamuoliukas ir žiūrėjo į ją. Tai buvo samojedų veislės šuniukas, apie kurį nuolat zyzdavo, bet niekad netikėjo, jog Edvardas sutiks. Po pusvalandžio džiaugsmo trūko jo kantrybė ir paklausė ar ji tikrai nieko nemato, ar tik apsimeta – ant Barnio kaklo kabėjo sužadėtuvių žiedas.
Simonos ir Laimono vestuvės Monte Pacis įvyko rugsėjo pradžioje. Ech… kaip gera, kai viskas vyksta vienoje vietoje. Nėra jokio streso, lėkimo ir skubėjimo. Jaunieji gerai išsimiegoję, neskubėdami pasiruošė jų svarbiausiai dienai. Laimonas padėjo Simonai apsivilkti lengvutę Aidos Kapočiūtės suknelę. Jaunųjų fotosesiją nusprendėm daryti prieš ceremoniją. Pasivaikščiojom Monte Pacis teritorijoje, nuėjome prie Kauno marių, pasivaikštinėjome prie Pažaislio vienuolyno esančiame parke. Pasibaigus fotosesijai nuotaka nuėjo į apartamentus, o jaunikis pasiliko sutikti svečius. Santuokos ceremonija įvyko čia pat – liepų alėjoje. Jaunieji svečių paprašė vietoj gėlių atnešti gyvūnėlių ėdalo, kuriuos vėliau padovanojo gyvūnų globos namams. Jaunieji mėgavosi artimųjų bei draugų buvimu šalia, puikiu rudens oru, vynu bei restorano užkandžiais.
Anaid ir Tomo vestuvės Lietuvoje įvyko baigiantis rugpjūčiui. Kadangi vestuvių organizavimas vyko iš Australijos buvo pasitelkta draugų pagalba. Atvažiavo svečių iš Lietuvos, Meksikos, JAV, Australijos, Ispanijos, Vokietijos, Prancūzijos ir Kenijos, todėl šventė buvo išties ypatinga.
Gulnur ir Audriaus vestuvės Kupole įvyko populiariausią ir pilną aštuonetų dieną. O ji buvo pasirinkta visiškai atsitiktinai. Kadangi jaunieji daug dirbantys ir daug keliaujantys, bei atšventę ne vienerias, o trejas vestuves, nebuvo apsieita be planuotojos pagalbos. Vestuvėms Lietuvoje jie daug dėmesio skyrė maistui, kad jis būtų tikrai kokybiškas ir patiktų jų svečiams, bei gerai vakaro programai. Ceremonija buvo transliuojama internetu tiems, kurie negalėjo atvykti ir būti kartu. O kad didžiausias dėmesys bus skiriamas svečiams, jau sužinojau per susitikimą. Pora akcentavo, kad svarbiausios nuotraukos yra su svečiais ir artimaisiais. Jaunųjų fotosesija užtruko tik 10 minučių Vilniaus arkikatedros aikštėje, bei pakeliui į Kupolą, 20 minučių sustojome Botanikos sode.
Vestuvės Merkinės bažnyčioje įvyko rugpjūčio vidury. Rugpjūtis šiemet kaip niekad buvo šiltas ir gražus, bet mum su orais nepasisekė, net labai. Visą dieną lijo, kartais net labai smarkiai, pasisekė tik tai, kad tuo metu mes važiuodavom iš vienos vietos į kitą. Iš anksto buvo numatyta vieta fotosesijai, ir ji buvo lauke, prieš kelias dienas jau įspėjau Inetą, kad reikia pasirūpinti skėčiais, sau bei palydai. Jaunųjų fotosesija buvo trumpa, taikėm tada, kai silpniausiai lyja. Didžiausias džiaugsmas tą dieną buvo, kad nuotaka visai nebijojo sušlapti dėl lietaus nesuko galvos, ir neleido jam sugadinti svarbiausios judviejų dienos. Tai buvo pačios laukiamiausios šių metų vestuvės, ne tik dėl to, kad nuotaka mane rezervavo likus net 1,5 metų iki vestuvių, bet ir todėl, kad vestuvių vizija ir dekoru rūpinosi Roberta Drasutė. Ir vis susitikus papasakodavo, ką numatę ir kaip viskas atrodys. Vestuvių simbolis – laumžirgis. Tai ilgaamžiškumo ir laimės simbolis, būtent tokios santuokos norėjo ir jaunieji. Savo svečiams padovanojo laumžirgiu siuvinėtas servetėles, laumžirgis taip pat buvo ir vestuvių pakvietimuose kuriuos atliko Sugar letters, taip pat jis buvo ant torto ir t.t. Bet viskas nuo pradžių. Pristatau jums Inetos ir Glebo miško įkvėptą bei laumžirgių lydimą šventę.
Fine Art dokumentinė vestuvių fotografė | Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, visoje Lietuvoje | © 2020 Jurgita Lukos Photography
[…] Martos ir Trygve miesto vestuvės Dia restorane, Kaune […]