Kelionės tikslas – vestuvės užsienyje, o tiksliau – vestuvių fotosesija Italijoje. Taip rugpjūčio pabaigoje, tuščiu lėktuvu, aš, planuotoja bei jaunieji išskridome savaitei į Kalabriją, Italiją. Jau sėdėdami lėktuve žinojome, kad mūsų atgaliniai bilietai yra atšaukti. Išskridome paskutiniu reisu į Italiją.
Gerdos ir Pauliaus vestuvės rudenį Babtyno-Žemaitkiemio dvare įvyko spalį. Tai buvo elegantiška ir labai intymi šventė, kurioje vyravo rudens spalvos – geltona ir bordo bei rudens gėlės – jurginai.
Eglės ir Regimanto vestuvės Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje įvyko paskutinį rugpjūčio penktadienį. Tai buvo klasikinės, elegantiškos miesto vestuvės tik su pačiais artimiausiais žmonėmis.
Kristinos ir Algirdo elegantiškos vestuvės Monte Pacis įvyko rugpjūčio gale. Tai buvo elegantiška puota, apsupta mylimų ir besišypsančių žmonių, daug juoko ir tik su geriausiais atsiminimais, tiek atmintyje, tiek nuotraukose.
Gintarės ir Donato elegantiškos vestuvės Šiauliuose įvyko populiariausią šių metų dieną. Tai buvo elegantiška, šventė su vintažo elementais. Pasirinktos sezoninės gėlės – jurginai, prigesinta rožinė bei balta spalvos bei žalvario detalės. Į bažnyčią važiavo dėdės (ilgamečio lenktyninko-šturmano) atrestauruota senovine Volga.
Karinos ir Julijaus vestuvės Oginskių rūmuose, Plungėje įvyko rugpjūčio pradžioje. Tai buvo jauki, kukli graži šventė, apipinta XIX amžiumi bei dalelyte laisvo, jaunatviško stiliaus. Iš ties netradicinė, tačiau skoninga ir nuostabi diena.
Šiuo metu yra daugybė vestuvių fotografavimo stilių ir kiekvienas fotografas jį įvardija vis kitaip. Sunku yra suprasti, kas yra kas, bei koks stilius Jums labiausiai tinka. Lietuvoje dabar karaliauja mados (fashion)/skirtas spaudai (editorial)/tobulai romantiškas (glamour) stilius. Taip pat yra ir klasikinių, boho, dramatiškų/tamsių/niūrių bei reportažinių/dokumentinių stilių vestuvių fotografų. Dažnai manęs klientai klausia, o kokį fotografavimo stilių aš atstovauju? Taigi, atsakau. Aš esu Fine Art dokumentinio vestuvių stiliaus fotografė. Nors pažodinis vertimas reiškia „puikų meną“, tačiau norėčiau leistis gilyn ir trumpai nusakyti būtent šio stiliaus charakterį.
2019 metai atėjo ir praėjo. O jie buvo išties puikūs. Visos nuotraukos jau atiduotos jauniesiems. Taigi, pats laikas atsigręžti ir prisiminti ypatingas šventes, kurių dalimi man teko garbės būti. Viskas, ką galiu pasakyti yra tai didelis AČIŪ! Ačiū mano nuostabioms poroms kurios pasikliovė ir pasitikėjo manimi ir tai ką aš darau.
Alminos ir Manto pagoniškos vestuvės Šiauliuose įvyko rugsėjo pradžioje. Kai jaunųjų paklausiau, kokių nuotraukų jie tikisi, jų atsakymas buvo: labai paprastų, pilnų juoko, jokio dirbtinumo ar pozavimo. Nesuvaidintų emocijų. Ach… kai gera tai girdėti, juk vestuvės tai šventė! Jaunieji jos norėjo paprastos ir gražios, sau ir savo artimiesiems – kurioje visi susirenka kartu pabūti, pabendrauti, suartinti ryšiu. Sutuoktuvių ceremonija paremta baltiškomis tradicinėmis jungtuvėmis. Visame kame vyravo gamtos motyvai, žalia ir balta spalvos, bei simboliai.
Renatos ir Dano vestuvių popietė Babtyno – Žemaitkiemio dvare įvyko rugsėjo pradžioje. Renata man parašė iki vestuvių likus 6 savaitėms. Kadangi jų numatyta vestuvių data buvo rugsėjo pradžioje, o pas mane penktadienis ir šeštadienis buvo jau užimti, ji prisiderino prie manęs ir pasirinko vestuves švęsti ketvirtadienį. Nuotakai padėjau suplanuoti vestuvių dienos laikus, nes vestuvių popietei Babtyno – Žemaitkiemio dvare susiplanuoti nebereikia planuotojos ar koordinatorės, juk viskas vyksta vienoje vietoje.
Rūtos ir Manto vestuvės Kauno Čiop Čiop įvyko liepos pabaigoje. Vestuvių dieną jie įsivaizdavo, kaip jaukią, šviesią, linksmą, kupiną pačių šilčiausių jausmų dieną bei tvirtą jų meilės sutvirtinimą. Tokia ji ir buvo! Santuokos ceremonijai pasirinko Žemosios Panemunės Šv. Vincento Pauliečio bažnyčią. Po ceremonijos, trumpai fotosesijai užsukome į Kauno botanikos sodą. Jaunieji jau prieš metus rinkdamiesi vestuvių fotografą žinojo, kad nenori pozuoti, norėjo emocijų ir reportažo. Tai man beliko tik pasakyti, ką daryti ir gaudyti akimirkas. Po neilgos fotosesijos, mūsų jau laukė svečiai ir degustacinė vakarienė Kauno Čiop Čiop.
Christinos ir Andriaus vestuvės Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčioje įvyko liepos viduryje. Vestuvių diena prasidėjo nuotakos pasiruošimu viešbutyje. Nors su jaunaisiais buvome suplanavę valandos fotosesiją Vilniaus senamiestyje, fotosesija užtruko tik 30 minučių, nes santuokos ceremonija užsitęsė. Mėgsta evangelikų liuteronų kunigai pamokslus, oi mėgsta. Vestuvėms Lietuvoje jie daug dėmesio skyrė maistui, kad jis būtų tikrai kokybiškas ir patiktų jų svečiams. Taip pat jauniesiems svečiams buvo parūpinta įvairių žaidimų. Vakaras buvo išties jaukus, pilnas šiltų emocijų, kalbų bei palinkėjimų. O vakaro kulminacija tapo šaltų ugnelių tunelis link torto.
Martos ir Trygve vestuvės DIA restorane įvyko birželio pradžioje. Kai susitikau su jaunaisiais Kaune, jie nupasakojo savo vestuvių viziją ir fotografo lūkesčius – kuo mažiau pozavimo, ir daugiau reportažo. Dar kiek dvejojo dėl šventės vietos, nes jos dar nebuvo išsirinkę – pagrindiniai kriterijai buvo: nepriekaištingas maistas, Kauno centras, bei talpintų iki 90 žmonių. Galiausiai pasirinko Dia restoraną. Šiuolaikiška, jauki, subtiliai prabangi ir kartu neįpareigojanti aplinka puikiai tiko miesto vestuvėms.
Lorinda and Edwin, after 38 years in marriage, had their wedding vow renewal in Lithuania, in May. It was such a huge honor and a pleasure to document this. The vows were very emotional (I cried and I cried a lot) and their story is so unique and moving that I asked Lorinda to share their story with you. So, here it is. Everything started to form a black silk shroud that her mother gave to her just before she passed away. That silk shroud was her grandmothers, who died in Lithuania between the wars. Since then, Lorinda started to look for the ancestors.
2019 metų balandžio 3 dieną, tiesioginės transliacijos metu sužinojau, kad mano nuotrauka tapo geriausia vestuvių nuotrauka Europoje 2018 metais – Way Up North Awards – Europe’s Best Wedding Photographs 2018! Viena iš dešimties Europoje!!!
Neįsivaizduojat to jausmo, kai žiūrėdama apdovanojimų ceremoniją staiga pamačiau savo darytą vestuvių nuotrauką! Akimirką netikėjau tuo ką pamačiau, tada pagalvojau, kas čia buvo? Tada po apdovanojimų transliacijos, buvau pažymėta Facebook’e organizatorių, ir tada supratau, kad tai išties įvyko! Pulsas staiga pakyla, širdis nukrenta į kulnus, rankos dreba. Pirmiausia pasidalinau žinia su vyru ir artimais draugais, o tada jau Facebook’e … ir prasidėjo sveikinimų lavina. Visas vakaras svaiginantis, nors Moët & Chandon taip ir nepradariau, kurį laikiau ypatingoms progoms.
Šių metų kovo 2-3d. ir įvyko fotografo Cristiano Ostinelli masterclass. Antrą seminaro dieną įvyko nuotakos fotosesija. Ji prasidėjo Elektrėnų atrakcionų parke. Nors oras nieko gero nežadėjo ir pūtė žvarbus šiaurys, planų dėl šios lokacijos neatsisakėme. Kaip minėjo Ostinelli – vestuvių fotografas turi mokėti padaryti gerus kadrus, bet kokiomis oro sąlygomis. Fotografai visi apsirengę atitinkamai, drebėjo žiūrėdami į mūsų modelį, kuri buvo su perregima suknele. Ieva – tikra profesionalė. Pasibaigus pozavimo laikui, fotografai apgobdavo ją su antklodėmis, į batus prikaišiojo šildiklių, bei iškart duodavo arbatos. Po beveik 2 valandų šalimo buvo nuspręsta fotosesiją perkelti į Brazzi fotostudiją Vilniuje. Kai šilta visi linksmesni ir modelis šypsotis pradėjo.
Ir štai, jau praėjo 2018 metai, atiduotos visos nuotraukos jauniesiems. Laikas peržvelgti prabėgusius metus. Kiekvienais metais vestuvių fotografui sunkiau atrinkti geriausias, gražiausias vestuvių nuotraukas. Mane renkasi tie jaunieji, kurie nori vestuvių dieną, mėgaujasi vienas kitu ir brangiausių žmonių draugija. Nuotraukose nori matyti šiltas spalvas ir tikruosius save. Kuriems svarbus vestuvių dienos dokumentavimas bei dėmesys detalėms. Kurie tikisi iš fotografo, kad jis sugebėtų subtiliai sustabdyti akimirkas ir paversti jas gyvomis ir alsuojančiomis nuoširdumu. Visa tai ir yra Fine art dokumentinė vestuvių fotografija.
Jovitos ir Edvardo vestuvės Kryžių koplyčioje įvyko rugsėjo pabaigoje. Kai medžiai jau buvo pradėję keisti spalvą, bei spaudė rytinis šaltukas. Jų sužadėtuvės buvo taip pat įsimintinos. Vieną dieną įėjus į namus rado Edvardą stovintį koridoriuje, o durys į svetainę uždarytos (jų niekada neuždarydavo). Įtardama kažką negero atidarė duris, o ten sėdėjo baltas pūkų kamuoliukas ir žiūrėjo į ją. Tai buvo samojedų veislės šuniukas, apie kurį nuolat zyzdavo, bet niekad netikėjo, jog Edvardas sutiks. Po pusvalandžio džiaugsmo trūko jo kantrybė ir paklausė ar ji tikrai nieko nemato, ar tik apsimeta – ant Barnio kaklo kabėjo sužadėtuvių žiedas.
Simonos ir Laimono vestuvės Monte Pacis įvyko rugsėjo pradžioje. Ech… kaip gera, kai viskas vyksta vienoje vietoje. Nėra jokio streso, lėkimo ir skubėjimo. Jaunieji gerai išsimiegoję, neskubėdami pasiruošė jų svarbiausiai dienai. Laimonas padėjo Simonai apsivilkti lengvutę Aidos Kapočiūtės suknelę. Jaunųjų fotosesiją nusprendėm daryti prieš ceremoniją. Pasivaikščiojom Monte Pacis teritorijoje, nuėjome prie Kauno marių, pasivaikštinėjome prie Pažaislio vienuolyno esančiame parke. Pasibaigus fotosesijai nuotaka nuėjo į apartamentus, o jaunikis pasiliko sutikti svečius. Santuokos ceremonija įvyko čia pat – liepų alėjoje. Jaunieji svečių paprašė vietoj gėlių atnešti gyvūnėlių ėdalo, kuriuos vėliau padovanojo gyvūnų globos namams. Jaunieji mėgavosi artimųjų bei draugų buvimu šalia, puikiu rudens oru, vynu bei restorano užkandžiais.
Anaid ir Tomo vestuvės Lietuvoje įvyko baigiantis rugpjūčiui. Kadangi vestuvių organizavimas vyko iš Australijos buvo pasitelkta draugų pagalba. Atvažiavo svečių iš Lietuvos, Meksikos, JAV, Australijos, Ispanijos, Vokietijos, Prancūzijos ir Kenijos, todėl šventė buvo išties ypatinga.
Gulnur ir Audriaus vestuvės Kupole įvyko populiariausią ir pilną aštuonetų dieną. O ji buvo pasirinkta visiškai atsitiktinai. Kadangi jaunieji daug dirbantys ir daug keliaujantys, bei atšventę ne vienerias, o trejas vestuves, nebuvo apsieita be planuotojos pagalbos. Vestuvėms Lietuvoje jie daug dėmesio skyrė maistui, kad jis būtų tikrai kokybiškas ir patiktų jų svečiams, bei gerai vakaro programai. Ceremonija buvo transliuojama internetu tiems, kurie negalėjo atvykti ir būti kartu. O kad didžiausias dėmesys bus skiriamas svečiams, jau sužinojau per susitikimą. Pora akcentavo, kad svarbiausios nuotraukos yra su svečiais ir artimaisiais. Jaunųjų fotosesija užtruko tik 10 minučių Vilniaus arkikatedros aikštėje, bei pakeliui į Kupolą, 20 minučių sustojome Botanikos sode.
Vestuvės Merkinės bažnyčioje įvyko rugpjūčio vidury. Rugpjūtis šiemet kaip niekad buvo šiltas ir gražus, bet mum su orais nepasisekė, net labai. Visą dieną lijo, kartais net labai smarkiai, pasisekė tik tai, kad tuo metu mes važiuodavom iš vienos vietos į kitą. Iš anksto buvo numatyta vieta fotosesijai, ir ji buvo lauke, prieš kelias dienas jau įspėjau Inetą, kad reikia pasirūpinti skėčiais, sau bei palydai. Jaunųjų fotosesija buvo trumpa, taikėm tada, kai silpniausiai lyja. Didžiausias džiaugsmas tą dieną buvo, kad nuotaka visai nebijojo sušlapti dėl lietaus nesuko galvos, ir neleido jam sugadinti svarbiausios judviejų dienos. Tai buvo pačios laukiamiausios šių metų vestuvės, ne tik dėl to, kad nuotaka mane rezervavo likus net 1,5 metų iki vestuvių, bet ir todėl, kad vestuvių vizija ir dekoru rūpinosi Roberta Drasutė. Ir vis susitikus papasakodavo, ką numatę ir kaip viskas atrodys. Vestuvių simbolis – laumžirgis. Tai ilgaamžiškumo ir laimės simbolis, būtent tokios santuokos norėjo ir jaunieji. Savo svečiams padovanojo laumžirgiu siuvinėtas servetėles, laumžirgis taip pat buvo ir vestuvių pakvietimuose kuriuos atliko Sugar letters, taip pat jis buvo ant torto ir t.t. Bet viskas nuo pradžių. Pristatau jums Inetos ir Glebo miško įkvėptą bei laumžirgių lydimą šventę.
Lauros ir Tomo vestuvės Anykščių Šv. Mato bažnyčioje įvyko karštą rugpjūčio šeštadienį. Vestuvėse dalyvavo artimiausi draugai ir giminaičiai. Planuotojos Ingos Šmigelskienės dėka, suplanavo jų svajonių vestuves, šventę kūrė sau, o ne kažkam kitam. Vestuvių detalėse, bei vestuvių dekore vyravo pelenų rožinė bei pilkos spalvos, o vestuvių simboliu buvo pasirinktas – medis. Laura viską apgalvojo iki smulkmenų, nuo dovanėlių pamergėms bei pabroliams, iki dovanėlių svečiams – knygų skirtukų su jų vardais. Skirtukuose buvo panaudotos nuotraukos iš sužadėtuvių fotosesijos.
Rasos ir Gedimino vestuvės Raudondvario dvare vyko rugpjūčio pradžioje. Šauni pora, kuri vestuvėms pasiruošė per du mėnesius. Kadangi pora gyvena ne Lietuvoje, be puikių planuotojų nebuvo apsieita. Rasa ir Gediminas vestuvių rytą ruošėsi atskiruose Daugirdo viešbučio kambariuose. Svarbiausią jų rytą, šalia jų buvo mamos, kurios padėjo pasiruošti. Pirmiausia nufotografavau jaunikio pasiruošimą, po to – nuotakos. Rasai buvo labai įdomu sužinoti, ar jaudinasi jaunikis, ar nervuojasi. Sakau kai gerai jo nepažįstu sunku pasakyti, tik juokelius pasakojo, bei kaip ilgai ieškojo sužadėtuvių žiedo. Tada nuotaka išdavė paslaptį – jei Gediminas pradeda be perstojo juokauti – vadinasi jis jaudinasi. O jūs tik pažiūrėkit, kokį nuostabų sužadėtuvių žiedą Gediminas išrinko savo nuotakai! Šiose vestuvėse man įstrigo – nuoširdumas, paprastumas, neskubėjimas ir mėgavimasis vienas kitu, supančia aplinka bei artimiausiais žmonėmis. Tokios ir turi būti – tikros vestuvės. Tik jaunųjų dėka sugebėjau subtiliai sustabdyti akimirkas ir paversti jas gyvomis ir alsuojančias nuoširdumu.
Irenos ir Algio 25-tosios vestuvių metinės arba sidabrinės vestuvės Kauno Čiop Čiop įvyko per Valstybės dieną. Nors tai buvo penktadienis mieste netrūko šventinių renginių, bet mums pavyko jų išvengti. Santuokos įžadus pora atnaujino Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje. Po jų kartu su svečiais susirinkome Kauno Čiop Čiop. Čia jų laukė degustacinė vakarienė, siurprizas svečiams – desertų gamyba, šampano piramidė, bei nepamirštama Tado Rimgailos vakaro programa. O kai šventę šventi per Valstybės dieną galima žavėtis ir lėktuvų pasirodymu virš Kauno miesto, išgirsti patrankų salves, bei 21 valandą vakaro kartu su savo artimaisiais sugiedoti tautišką giesmę.
Indrės ir Dainiaus vestuvės Raudondvario dvare vyko prieš pat Jonines. Vestuvės buvo be didelės pompastikos, labai jaukios ir nuoširdžios, tik pačių artimiausiųjų rate. Jaunųjų pirmas pasimatymas įvyko prieš pat ceremoniją. Indrė atrodė nuostabiai, o jaunikis vos tramdė emocijas. Po ceremonijos ir trumpos fotosesijos Raudondvario dvaro parko teritorijoje susirinkome į Raudondvario dvaro oranžeriją, kur jų laukė jauki vakarienė.
Ir štai, jau atėjo nauji metai, prasideda naujas vestuvių sezonas. Visada įdomu peržvelgti prabėgusius metus. Kiekvienais metais vestuvių fotografui sunkiau atrinkti geriausias, kurios buvo gražiausios vestuvių nuotraukos. Myliu savo darbą ir esu labai dėkinga klientams kurie manimi pasitikėjo. Man labai pasisekė, kad sutikau tiek mylinčių, atsipalaidavusių, nuostabių porų kurios daug dėmesio skyrė vestuvių įamžinimui. Nes kokios vestuvės buvo, kokie jausmai ir emocijos lydėjo jus primins tik vestuvių nuotraukos.
Oksana and Craig had their destination wedding in Lithuania, on last day in September. It was the last wedding of the season, and I finished with a big bang! It was such honor and a huge pleasure to document this wedding. I loved it, how everyone was relaxed, enjoyed their mini vacation and celebration in Lithuania, however lets’ star from the beginning.
Tomos ir Andriaus vestuvės Utenos Dievo Apvaizdos bažnyčioje įvyko rugsėjo pradžioje. Vestuvės įvyko tą pačia dieną, kai jaunieji pirmą kart pamatė vienas kitą. Vestuvės prasidėjo nuotakos pasiruošimu tėvų namuose. Jaunieji vienas kitą pamatė prieš pat ceremoniją, netoliese esančiame parkelyje. Buvo puikus jaunųjų pirmasis pasimatymas. Po ceremonijos ir mišių, svečiai išskubėjo į netoli Molėtų įsikūrusią sodybą, o mes į miesto parką fotosesijai. Vestuvių floristika ir dekoru rūpinosi Roberta Drasutė. Kadangi vestuvės vyko jau rudenį, dekore vyravo purpurinės, tamsiai mėlynos spalvos ir rudens gėrybės – vaisiai ir uogos.
Linos ir Mariaus vestuvės Šiauliuose įvyko liepą. Vestuvių pasiruošimas prasidėjo jau po pietų, niekur neskubant ir gerai išsimiegojus. Pasiruošime dalyvavo patys artimiausi. Linai buvo labai svarbu, kad šventėje nebūtų pamiršti ir jų augintiniai. Po ceremonijos visi su svečiais nuvažiavome į Palendrių vienuolyną. Ten labai graži aplinka ir nuostabi vieta. Vienuoliai sutiko mus, papasakojo apie vienuolyną ir tarė gražių žodžių. Kadangi jaunieji nėra dideli mėgėjai fotografuotis, jų fotosesija užtruko tik 10 minučių. Ir tai yra puiku, nes ką norite prisiminti iš savo vestuvių? Kad reikėjo fotografuotis 2-3 valandas ar kad buvote su jums brangiais žmonėmis?
