Milda su manim susisiekė liepos pabaigoje. Ji jau penkerius metus ruošėsi fotosesijai su vyru, bet vis atidėliodavo. Bet šį kartą jau apsisprendė tvirtai ir po kelių savaičių įvyko poros fotosesija Kupole. O kodėl būtent Kupole? Ogi todėl, kad tai Mildos ir Martyno antri namai bei darbas. Jau esu buvusi bei fotografavusi vestuves Kupole, todėl žinojau vietą bei aplinką.
Olivios ir Kai krikštynos Žeimių Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčioje įvyko rugpjūčio pradžioje. Su šeima susitikau prie bažnyčios. Po gražios ir jautrios krikštynų ceremonijos važiavome į Fazendą, kuri jau buvo papuošta dvynukų krikšto šventei. Kadangi aplinka graži ir tvarkinga nusprendėme ten ir daryti fotosesiją.
Bernardo krikštynos Kairių Švč. Mergelės Marijos bažnyčioje įvyko liepos pabaigoje. Su Bernardo šeima susitinku jau ne kartą. Tapau jų šeimos fotografe. Po gražios ir jautrios krikštynų ceremonijos, nuėjome prie Kairių ežero trumpai fotosesijai. O šventė vyko – namuose. Kadangi, Bernardo mama Eglė yra švenčių dekoratorė, ji puikiai išnaudojo kiemo erdvę bei papuošė. Jei tik yra galimybė – rinkitės šventę daryti namuose. Vaikui namų aplinka artima, čia pat yra jo žaislai ir lovytė, jei užsinorės popiečio miegelio.
Taigi, norėčiau aptarti “kiek nuotraukų gausime?” klausimą. Kai gaunu tokią užklausą, bandau save įsivaizduoti jos vietoje. Lažinuosi, kad kompiuterio ekrane atsidarius keletą naršyklės langų ir siunčia tą patį laišką dešimtims fotografų. Jūs turite pasirinkti tą fotografą, kurio stilius jums patinka ir yra artimas jums kaip porai. Juk galiausiai šis asmuo įamžins jūsų vestuvių prisiminimus, kurio dėka šią dieną jūs prisiminsite vėl ir vėl.
Rūtos ir Manto vestuvės Kauno Čiop Čiop įvyko liepos pabaigoje. Vestuvių dieną jie įsivaizdavo, kaip jaukią, šviesią, linksmą, kupiną pačių šilčiausių jausmų dieną bei tvirtą jų meilės sutvirtinimą. Tokia ji ir buvo! Santuokos ceremonijai pasirinko Žemosios Panemunės Šv. Vincento Pauliečio bažnyčią. Po ceremonijos, trumpai fotosesijai užsukome į Kauno botanikos sodą. Jaunieji jau prieš metus rinkdamiesi vestuvių fotografą žinojo, kad nenori pozuoti, norėjo emocijų ir reportažo. Tai man beliko tik pasakyti, ką daryti ir gaudyti akimirkas. Po neilgos fotosesijos, mūsų jau laukė svečiai ir degustacinė vakarienė Kauno Čiop Čiop.
Balandžio mėnesį mane kalbino Lietuvos žinių žurnalistė Goda Ambrazas. Interviu su Jurgita Lukos buvo išspausdintas laikraštyje, o tie kas jo neskaitė – paskaitykite, tai trumpa pažintis su manimi.
Martos ir Trygve vestuvės DIA restorane įvyko birželio pradžioje. Kai susitikau su jaunaisiais Kaune, jie nupasakojo savo vestuvių viziją ir fotografo lūkesčius – kuo mažiau pozavimo, ir daugiau reportažo. Dar kiek dvejojo dėl šventės vietos, nes jos dar nebuvo išsirinkę – pagrindiniai kriterijai buvo: nepriekaištingas maistas, Kauno centras, bei talpintų iki 90 žmonių. Galiausiai pasirinko Dia restoraną. Šiuolaikiška, jauki, subtiliai prabangi ir kartu neįpareigojanti aplinka puikiai tiko miesto vestuvėms.
Amelios krikštynos Kauno Šv. Gertrūdos bažnyčioje įvyko gegužės sekmadienį. Atvažiavusi į apartamentus, sutikau mažąją šventės kaltininkę dar užsimiegojusią. Neskubėdami pasipuošėme šventei ir išvažiavome į bažnyčią. Po gražios ir jautrios krikštynų ceremonijos, nuvykome į botanikos sodą trumpai fotosesijai. Kaip tik žydėjo rododendrai ir jie buvo puikus fonas mergaitės nuotraukoms. Šventinių pietų visi susirinko jau mano pamėgtame – Magiškame namelyje. Mama erdvę puošė balionais, bei atvežė puikių gėlių stalui papuošti. O puikiai atrodančiais bei nepaprasto skonio užkandžius rūpinosi Paulius iš Kitchen Obsessions.
Kai ant rankos sužiba sužadėtuvių žiedelis, nuotakos vis dažniau pagalvoja, o kokią vestuvių ceremoniją pasirinkti? Taigi, Lietuvoje vestuvių ceremonijos būna: bažnytinės, civilinės, išvažiuojamosios, pagoniškos ir humanistinės.
2019 metų balandžio 3 dieną, tiesioginės transliacijos metu sužinojau, kad mano nuotrauka tapo geriausia vestuvių nuotrauka Europoje 2018 metais – Way Up North Awards – Europe’s Best Wedding Photographs 2018! Viena iš dešimties Europoje!!!
Sausio 23 dienos vakare, kai dirbau prie nuotraukų įsijungus facebooką pamačiau pranešimą, kad į Lietuvą atvažiuoja, ne kas kitas, o pats Cristiano Ostinelli! Negalėjau patikėti, tikrinausi ar teisybė, net kelis kartus. Mintys tik sukosi galvoje, tik sukosi, ką reikia daryti, kaip reikia finansus paskirstyti, kad galėčiau jame dalyvauti, nes visas santaupas paklojau naujam fotoaparatui įsigyti. Kitą dieną atsikėlus, vėl galvojau, sukau galvą, ir ryžausi, sumokėjau avansą – o pasirodo buvau viena iš paskutiniųjų! Per 24 valandas – visos vietos į mokymus buvo parduotos. Pasižiūrėjau, kas dalyvaus – o susirinko superinė, gerai žinomų vestuvių fotografų kompanija! Taigi šių metų kovo 2-3d. ir įvyko fotografo Cristiano Ostinelli masterclass.
Gulnur ir Audriaus vestuvės Kupole įvyko populiariausią ir pilną aštuonetų dieną. O ji buvo pasirinkta visiškai atsitiktinai. Kadangi jaunieji daug dirbantys ir daug keliaujantys, bei atšventę ne vienerias, o trejas vestuves, nebuvo apsieita be planuotojos pagalbos. Vestuvėms Lietuvoje jie daug dėmesio skyrė maistui, kad jis būtų tikrai kokybiškas ir patiktų jų svečiams, bei gerai vakaro programai. Ceremonija buvo transliuojama internetu tiems, kurie negalėjo atvykti ir būti kartu. O kad didžiausias dėmesys bus skiriamas svečiams, jau sužinojau per susitikimą. Pora akcentavo, kad svarbiausios nuotraukos yra su svečiais ir artimaisiais. Jaunųjų fotosesija užtruko tik 10 minučių Vilniaus arkikatedros aikštėje, bei pakeliui į Kupolą, 20 minučių sustojome Botanikos sode.
Rasos ir Gedimino vestuvės Raudondvario dvare vyko rugpjūčio pradžioje. Šauni pora, kuri vestuvėms pasiruošė per du mėnesius. Kadangi pora gyvena ne Lietuvoje, be puikių planuotojų nebuvo apsieita. Rasa ir Gediminas vestuvių rytą ruošėsi atskiruose Daugirdo viešbučio kambariuose. Svarbiausią jų rytą, šalia jų buvo mamos, kurios padėjo pasiruošti. Pirmiausia nufotografavau jaunikio pasiruošimą, po to – nuotakos. Rasai buvo labai įdomu sužinoti, ar jaudinasi jaunikis, ar nervuojasi. Sakau kai gerai jo nepažįstu sunku pasakyti, tik juokelius pasakojo, bei kaip ilgai ieškojo sužadėtuvių žiedo. Tada nuotaka išdavė paslaptį – jei Gediminas pradeda be perstojo juokauti – vadinasi jis jaudinasi. O jūs tik pažiūrėkit, kokį nuostabų sužadėtuvių žiedą Gediminas išrinko savo nuotakai! Šiose vestuvėse man įstrigo – nuoširdumas, paprastumas, neskubėjimas ir mėgavimasis vienas kitu, supančia aplinka bei artimiausiais žmonėmis. Tokios ir turi būti – tikros vestuvės. Tik jaunųjų dėka sugebėjau subtiliai sustabdyti akimirkas ir paversti jas gyvomis ir alsuojančias nuoširdumu.
Instagram filtrai ir kitos nuotraukų redagavimo programėlės telefone dabar yra išties puikios. Nesu Instagarm filtrų gerbėja, bet turiu nuotraukų redagavimo aplikaciją savo išmaniajame telefone su kuria redaguoju TIK TELEFONU darytas nuotraukas. Bet nuotraukas darytas su fotoaparatu aš naudoju tam skirtomis programomis instaliuotomis kompiuteryje. Taigi, kodėl fotografai nenori, kad naudotumėte Instagram filtrus? Aš, labai ilgai ieškojau savo darbo stiliaus, savo spalvų, kad nuotraukos atrodytų šiltos ir natūralios. Užtrunku pakankamai daug laiko tvarkydama nuotraukas atkreipdama dėmesį į detales. Juk galutinis mano darbo rezultatas turi būti išbaigtas ir atspindintis mano fotografavimo stilių. Nes juk klientai dėl to mane užsisako ir tikisi būtent tokio ir ne kitokio rezultato. Taigi, galite įsivaizduoti tą jausmą kurį patiria vestuvių fotografas, kai pamato savo nuotrauką socialiniuose tinkluose “patobulintą” įvairiais filtrais bei apkarpytą. Galima sakyti, kad dalis fotografo mūzos miršta to metu.
Liepos 9-10 dienomis Vilniuje vyko vestuvių fotografo Egor Zhelov Master class. Egor pripažintas ne tik Rusijoje, bet ir visame pasaulyje. “MyWed Awards” konkursų laimėtojas. Seminaro kalba – rusų, nors ir buvo profesionalus vertimas į lietuvių kalbą man jo neprireikė. Seminarą organizavo Simonas Skabeikis, didelis DĖKUI, jam už visą vargą ir rūpestį. Pirma workshop’o diena vyko Vilniuje esančiame Green hotel. Ji buvo skirta teorijai ir nuotraukų apdirbimui. Dar suspėjome padaryti ir portfolio review. Dar turiu pastebėti, kad Egor per nesiliaujantį keliavimą ir skraidymą tarp miestų peršalo, visą viešnagės metu laiką buvo su temperatūra. Bet jis laikėsi puikiai, ir stengėsi kuo daugiau visko papasakoti, parodyti ir patarti. Antra seminaro diena prasidėjo Brazzi fotostudijoje. Fotografavome Anastasia ir Oskarą. Egor parodė, kaip suteikti galutinei istorijai dinamiškumo, kaip modelius išjudinti. Pabaigę praktinę dalį, persikėlėme į Grey restoraną. Ten pamatėme, kaip iš 2000 nuotraukų atrenkamos galutinės 50 ir jos sutvarkomos bei sudėliojama istorija.
Mano mėgstamiausia floristė, be abejonės yra – Roberta Drasutė. Susitikome 2015 metais. Ji buvo atsakinga už Robertos ir Nerijaus šokoladinių vestuvių Telšiuose dekorą. Per pastaruosius pažinties metus, radome labai daug bendro ir tapome geromis draugėmis. Fotografavau daug jos kurtų vestuvinių dekorų, ir galiu pasakyti, kad ji viena iš nedaugelio florisčių-dekoratorių, kuri savo kūrybą pritaiko prie šventės vietos interjero. Niekada neina lengviausiu keliu (gėlių susmaigstymas į oazę, martinio vazoje), nuolat galvoja kaip nustebinti jaunuosius, kai dekorą padaryti tik jų. Pas ją nepamatysi idėjos štampavimo ar pinteresto kopijavimo. Kiekvieną sykį įžengusi į jos dekoruotą šventės vietą, negaliu atsistebėti, kaip ji taip sugalvojo, kaip viską taip puikiai priderino. Kompozicijas ir puokštes galiu tyrinėti ilgiausiai, stebėti kaip susivijusios šakelės ir gėlių žiedai, kaip tie žiedai transformuoti, kad net aš jų negaliu iš kart atpažinti.
Labas rytas! Skubiai rašau su žiniomis. Ligavam žurnalo redakcija patvirtino “macrame” temą. Ir nepatikėsi, davė mums 8 psl. nuotraukoms talpinti. Reikalavimas toks, bus mini fotosesija, be nuotakos, kuo daugiau stalo dekoro, gėlių, spaudos ir nenukrypti nuo temos – pavasaris/vasara. Taip ir gimė Macrame stilizuota fotosesija Ligavam žurnalui.
Balandžio 17-18d. Klaipėdoje vyko reportažo Master class su Julia Frantova. Julia pripažinta ne tik Rusijoje, bet ir visame pasaulyje. Du kartus laimėjusi metų fotografo apdovanojimą “MyWed Awards” 2012 ir 2014. Tarptautinių vestuvių fotografų asociacijų – Fearless Photographers ir WPJA (The Wedding Photojournalist Association) konkursų laimėtoja. Tik sužinojus apie šį seminarą, kurio pagrindinis dėmesys skiriamas reportažui, norėjau dalyvauti, bet ilgai abejojau dėl savo rusų kalbos žinių. Kai kalbos nenaudoji dažnai, jos žinios po truputį išsenka. Baimės nepasitvirtino, supratau ką ji šnekėjo, nors sudėtingesnius klausimus buvo lengviau užduoti angliškai ne rusiškai. O jei kokio žodžio nesuprasdavau, tyliai paklausdavau kolegės.
Kelionė į Stokholmą įvyko spalį. Tai vienas gražiausių sostinių pasaulyje, kuriam jau 750 metų. Miestas išsidėstęs 14 salų, kurias jungia 57 tiltai. Atvykau į šį miestą, nes jame vyko Way Up North vestuvių fotografų konferencija, kurioje dalyvavau. Kelionę susiplanavau taip, kad dar turėčiau laiko sudalyvauti ne tik konferencijoje, bet ir turėčiau pakankamai laiko susipažinti su miestu. Keliauti mėgstantys žino – vaikštant pėsčiomis geriausiai ir greičiausiai susipažįsti su miestu. Tam tikslui susiradau nuostabią porą Iloną ir Tadą, kurie jau gyveno šiame mieste, ir man viską aprodė. O paskutinę diena, su kolege Diana, nusprendėm vėl patyrinėti miestą, eidamos ten kur akys veda.
On February 19th-20th I attended Way up North 2.0 – Europe’s Wedding Photography Conference. It was the first time when this event was broadcast online. This conference brought back memories. In 2014, when Nordica guys announced Way Up North 2015 photo summit I was so excited. So many great names in the speakers list, the best of the best wedding photographers. And the event takes place in Stockholm. Almost next door. The only thing I was worried about – the price of the event ticket + plane tickets, hotel and other travel costs. It was too hard to resist and speakers: Andria Lindquist, Ben & Erin Chrisman, Ed Peers, Fer Juaristi, James Moes, Jasmine Star, Jonas Peterson, Kat Williams, Nessa K, and Samm Blake. They are too good to miss them out and definitely I would have felt sorry if I had not gone to this event so close to Lithuania. After long thinking, discussions I invited my dear friend Diana to travel and learn together, share a hotel room, and our free time exploring the city.
Taigi, kodėl svarbi vestuvinė spauda nuotakos pasiruošimo metu? Vestuvių rytą atvykusi pas jaunąją fotografuoti nuotakos pasiruošimo, visų pirmiausia nufotografuoju visas svarbiausias detales, taip netrukdau vizažistės darbo, arba nuotaka gali ramiai atsigerti arbatos ar šampano. Keletą dienų prieš vestuvių datą būnu jau parašiusi nuotakai, kad man atvykus būtų viskas paruošta ir sudėta vienoje vietoje. Paprašau, kad turėtų ne tik gėles, suknelę, batelius, kvepalus, keliaraištį, papuošalus, bet ir vestuvinę spaudą. Ji puikiai papildo nuotakos vestuvių pasiruošimo detales. Vestuvinė spauda yra labai svarbi vestuvių stiliaus sudedamoji dalis. Ji informuoja jūsų svečius net tik kada ir kur bus jūsų vestuvės, bet ir kokia šventė jų laukia. Ar tai bus jauki, rustic stiliaus šventė, jūsų senelių sodyboje, ar prabangi, black tie, puota dideliame dvare, o gal tai bus trumpa, urban stiliaus vestuvinė popietė miesto restorane ar kavinėje?
Atvažiavusi pas jaunuosius fotografuoti pasiruošimo pastebiu, kad ne kiekvienas žino kur bei kaip segti butonjerę? Jaunųjų mamos ją segė gal prieš 20 metų per savo vestuves, o nuotakos irgi kartais su tuo susiduria pirmą kartą. Nežino kurioje švarko pusėje ją segti, kaip segti, būna, kad tiesiog įdeda į kišenę. Tada visų žvilgsniai nukrypsta į mane. Juk kas kas, bet vestuvių fotografas tai darė ne sykį ir ne du. Bet vis tiek nutariau tuo giliau pasidomėti.
Vestuvių albumas – tai galimybė išsaugoti nuotraukas ilgus šimtmečius. Šiuolaikinėms technologijoms sparčiai žengiant į priekį, darosi vis labiau sunku nuspėti, kas bus po dešimties ar dvidešimties metų, kaip laikas paveiks skaitmenines laikmenas, ar dar turėsime galimybę peržiūrėti nuotraukas? Sutikime, jog spausdintos nuotraukos kur kas pranašesnės už skaitmenines – jos kvepia ir atgyja popieriuje. Daug jausmingiau žiūrėti į albumą nei į kompiuterio ekraną. Nuostabu, kai nuotakos užsisakydamos mano vestuvių fotografavimo paslaugas, taip pat užsisako ir vestuvių albumą.
Kaip ir kiekvienais metais taip ir šiemet, jau 8-asis I Am Photographer Festival & Contest 2017 festivalis vyko Taline, Estijoje. Šiemet vėl pabandžiau jame sudalyvauti. Nusiunčiau 3 mėgstamiausias nuotraukas. Į Taliną šiemet nevažiavau, nes iš dviejų dienų trukusio festivalio teliko tik viena. Pačios svarbiausios dienos, dėl kurios ir buvo verta važiuoti nebeliko. Tai diena, kai teisėjai gyvai komentuoja, kritikuoja ir vertina konkursines nuotraukas. Jų metu galima labai daug išmokti. Ištikrųjų labai baisu ir labai įdomu klausytis, kai žinomi pasaulio fotografai vertina nuotrauką. Pasako tokių dalykų, į kuriuos kartais net neatkreipdavau dėmesio. Šiemet teisėjavo: Dennis Orchard; Isabelle Hesselberg ir Emmi-Sabina Forsberg nuostabios juosta fotografuojančios fotografės iš Švedijos, jų darbais žaviuosi jau senai; Salvatore Dimino pernai vykusio konkurso absoliutus nugalėtojas; Anna Roström ir daugybę apdovanojimų pelniusi fotografė iš Norvegijos – Frøydis Geithus.
Taigi, ar vestuvių fotografai turėtų dalintis nuotraukomis su kitais vestuvių paslaugų tiekėjais?Pasidalinsiu trumpa įžvalga. Valstijose yra daug vestuvių fotografų, kurie yra įsitikinę, kad vestuvių paslaugų tiekėjai turi mokėti jiems už pasidalintas nuotraukas. Ir aš puikiai suprantu, kodėl. Surasti tinkamas nuotraukas archyvuose trunka laiko, o laikas yra pinigai. Užuot ieškoję nuotraukų, galėtume toliau sau tvarkytis darbus, atsakinėti į užklausas, sutelkti dėmesį į marketingą arba tiesiog leisti laiką su šeima ar draugais. Be to, tiekėjai tas nuotraukas naudoja savo verslo reklamavimui, parduoda savo paslaugas. Taigi, jie fotografų dėka užsidirba. Bet yra ir kita kategorija fotografų, kurie mielai dalinasi nuotraukomis ir neprašo jokio užmokesčio. Aš – viena iš jų. Mielai jomis dalinuosi, tik… jei tinkamai nurodoma autorystė bei mus sieja abipusiai naudingi santykiai t.y. abu gauname naudos. Leiskite paaiškinti… Man patinka užmegzti naujus santykius su vestuvių paslaugų tiekėjais. Taip sukuriama geresnė darbo atmosfera – jie labiau linkę bendradarbiauti ir supranta mano, kaip vestuvių fotografo, poreikius vestuvių dieną. Kai santykiai puikūs, aš labiau stengiuosi ne tik dėl savo klientų, bet ir dėl tiekėjų. Pavyzdžiui, vizažistė žinodama, kad gaus iš manęs nuotraukas, labiau pasistengs atlikdama savo darbą. Jei floristė norės puikių dekoro nuotraukų, tikėtina, kad ir ji labiau pasistengs. Su šventės vietos šeimininkais suderins, kad nebūtų maisto ant stalų, arba kad bent jau palauks, kol aš atvažiuosiu ir viską nufotografuosiu.
Vestuvinė suknelė būsimai nuotakai pati padiktuoja, kokią šukuoseną ir makiažą rinktis. Ir šios taisyklės ignoruoti nevalia! Tad net jei įprastai pirmienybę teikiate kukliam makiažui ir niekada nesegate plaukų į kuodą, pagalvokite, ko į kompaniją reikėtų jūsų pasirinktai vestuvinei suknelei? Grožio specialistų komanda pristato tris nuotakos įvaizdžius – nuo amžinai madingo klasikinio ir romantiško iki … subtiliai ryškaus.
Šiuolaikinė vestuvių fotografija stebina daugybe skirtingų stilių – reportažas, meninė, pompastiška ar minimalistinė, pastelinių ar ryškių spalvų, tikroviška ir mažai modifikuota ar mistika dvelkianti, klasikinių portretų ar įmantrių mados pozų, jausminga ir romantiška ar smagi ir nutrūktgalviška – rinktis tikrai yra iš ko. Fotografijoje svarbiausias yra pats kūrėjas, kuris nuotraukose perteikia savo stiliaus, kadro matymą, įgyvendina netikėčiausias idėjas bei kuria kartu su jaunaisiais. Todėl norint išsirinkti fotografą tenka gerai pasukti galvą – kokį save nori matyti, koks stilius, o būtent – kūrėjas yra tas, su kuriuo nori sukurti vaizdinę savo šventės istoriją.
Svarbiausias momentas vestuvių metu yra – jaunųjų pirmasis pasimatymas (angl. First Look). Tai ta akimirka, kada jaunikis, vestuvių dieną, pirmą kartą pamato savo išrinktąją, pasipuošusią nuotakos rūbais. Nesvarbu ar jaunieji vienas kitą pamato prieš ceremoniją, ar jau einant prie altoriaus, akimirka tokia emocionali, kad viską galima pamatyti jaunųjų veiduose: ašaras, jaudulį, nustebimą, laimę bei juoką. Ši tradicija Lietuvoje dar tik nesenai atsirado, taigi pasvarstykite visus už ir prieš, ir patys nuspręskite, ar darysite jaunųjų pasimatymą per savo vestuves ar ne.
Kelionė į Taliną, Estiją buvo suplanuota balandžio 7-9 dienomis. Ten dalyvavau I Am Photographer Festival & Contest 2016 fotografų konferencijoje. Šeštadienį paskyriau miesto pažinimui. Susipažinau su dviem nuostabiom vietinėm porom: Milda ir Ahti, bei Marija ir Aivo. Jos ir pabuvo mano gidais. Talino gyventojai labai myli savo miestą, ir žino labai daug ir įvairiausių legendų apie jį.
Kaip ir kiekvienais metais taip ir šiemet I Am Photographer Festival & Contest 2016 festivalis vyko Taline, Estijoje. Nors ir ne pirmą kart siunčiu nuotraukas į šį konkursą, bet tik šiemet pasiryžau, jame sudalyvauti gyvai, ir viską stebėti iš arti. Pirmoji nuotrauka puikiai atspindi mūsų kelionę autobusu iš Vilniaus į Taliną. Jei kitais metais dalyvausiu vėl pasirinksiu patogesnį keliavimo būdą bei laiką. Visą naktį praleidus autobuse, kuriame neįmanoma išsimiegoti, po to iškart turi dalyvauti nuotraukų peržiūroje. Nuotraukų vertinimas užtruko net 9 valandas!! Nors ir su pertraukėlėm, bet vis tiek labai vargina. Grįžusi į viešbutį kritau į lovą kaip lapas.