Esu fotografavusi daug vestuvių ir visoms savo poroms rekomenduoju samdyti vestuvių planuotoją ar koordinatorę. Tą sakau labai užtikrintai iš jau sukauptos patirties, kuria su Jumis dabar ir noriu pasidalinti.
Eglės ir Regimanto vestuvės Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje įvyko paskutinį rugpjūčio penktadienį. Tai buvo klasikinės, elegantiškos miesto vestuvės tik su pačiais artimiausiais žmonėmis.
Kristinos ir Algirdo elegantiškos vestuvės Monte Pacis įvyko rugpjūčio gale. Tai buvo elegantiška puota, apsupta mylimų ir besišypsančių žmonių, daug juoko ir tik su geriausiais atsiminimais, tiek atmintyje, tiek nuotraukose.
Gintarės ir Donato elegantiškos vestuvės Šiauliuose įvyko populiariausią šių metų dieną. Tai buvo elegantiška, šventė su vintažo elementais. Pasirinktos sezoninės gėlės – jurginai, prigesinta rožinė bei balta spalvos bei žalvario detalės. Į bažnyčią važiavo dėdės (ilgamečio lenktyninko-šturmano) atrestauruota senovine Volga.
Karinos ir Julijaus vestuvės Oginskių rūmuose, Plungėje įvyko rugpjūčio pradžioje. Tai buvo jauki, kukli graži šventė, apipinta XIX amžiumi bei dalelyte laisvo, jaunatviško stiliaus. Iš ties netradicinė, tačiau skoninga ir nuostabi diena.
Ši informacija bus naudinga tiems jaunosioms ir jaunikiams, kurie pirmą kartą rašo užklausą vestuvių fotografui. Prieš kelias dienas socialiniuose tinkluose fotografai diskutavo, kokias neišsamias bei trumpas užklausas gauna iš užsakovų. Ir, iš tiesų, labai dažnai mes, fotografai, sulaukiame štai tokių laiškų ar žinučių į Faceboko ar Instagramo paskyras: “Labas, kokia kaina?” Kaip matote, tokios užklausos nesuteikia mums, fotografams, jokios informacijos. Nei kokią vestuvių dieną pasirinko, nei kur vyks vestuvės, kartais net nesuprantu, ką reikės fotografuoti.
Jei jau pradėjote ieškoti savo vestuvių fotografo, turbūt pastebėjote, jog daugelis jų siūlo įvairių valandų paketus (pasiūlymus). Tai gali Jums iškelti natūralų klausimą: taigi kokiam kiekiui valandų užsakyti vestuvių fotografą?
Fotografavau daugybę vestuvių ir žinau, kas padeda vestuvinei suknelei išsiskirti nuotraukose. Tikrai įmanoma, jog suknelė Jums patiktų ir tiktų prie šventės vietos. Todėl nusprendžiau pasidalinti patarimais, kaip išsirinkti išties fotogenišką vestuvinę suknelę.
Vestuvių planavimas gali būti ne tik malonus, bet ir stresą keliantis įvykis. Teks priimti kur kas daugiau svarbių sprendimų nei įsivaizdavote. Šiuolaikiniams jaunavedžiams lengva pasimesti daugybės pasiūlymų sraute. Kartais netgi spaudimas iš aplinkinių gali tapti nebepakeliamas. Štai Top 5 patarimai renkantis vestuvių fotografą, kurie, tikiu, padės pasirinkti teisingai.
Šiuo metu yra daugybė vestuvių fotografavimo stilių ir kiekvienas fotografas jį įvardija vis kitaip. Sunku yra suprasti, kas yra kas, bei koks stilius Jums labiausiai tinka. Lietuvoje dabar karaliauja mados (fashion)/skirtas spaudai (editorial)/tobulai romantiškas (glamour) stilius. Taip pat yra ir klasikinių, boho, dramatiškų/tamsių/niūrių bei reportažinių/dokumentinių stilių vestuvių fotografų. Dažnai manęs klientai klausia, o kokį fotografavimo stilių aš atstovauju? Taigi, atsakau. Aš esu Fine Art dokumentinio vestuvių stiliaus fotografė. Nors pažodinis vertimas reiškia “puikų meną”, tačiau norėčiau leistis gilyn ir trumpai nusakyti būtent šio stiliaus charakterį.
Norėjau su jumis pasidžiaugti. Inesa, žurnalo “Lietuvė” įkūrėja ir redaktorė, pakvietė mane nufotografuoti 2019 metų, žiemos numerio viršelį. Labai apsidžiaugiau, bei su nekantrumu ir didele atsakomybe ėmiausi šio projekto.
Lapkričio mėnesį mane kalbino Inesa Uktverienė. Interviu su vestuvių fotografe Jurgita Lukos buvo išspausdintas žurnale “Lietuvė”, o tie kas jo neskaitė – paskaitykite, tai trumpa pažintis su manimi.
Alminos ir Manto pagoniškos vestuvės Šiauliuose įvyko rugsėjo pradžioje. Kai jaunųjų paklausiau, kokių nuotraukų jie tikisi, jų atsakymas buvo: labai paprastų, pilnų juoko, jokio dirbtinumo ar pozavimo. Nesuvaidintų emocijų. Ach… kai gera tai girdėti, juk vestuvės tai šventė! Jaunieji jos norėjo paprastos ir gražios, sau ir savo artimiesiems – kurioje visi susirenka kartu pabūti, pabendrauti, suartinti ryšiu. Sutuoktuvių ceremonija paremta baltiškomis tradicinėmis jungtuvėmis. Visame kame vyravo gamtos motyvai, žalia ir balta spalvos, bei simboliai.
Milda su manim susisiekė liepos pabaigoje. Ji jau penkerius metus ruošėsi fotosesijai su vyru, bet vis atidėliodavo. Bet šį kartą jau apsisprendė tvirtai ir po kelių savaičių įvyko poros fotosesija Kupole. O kodėl būtent Kupole? Ogi todėl, kad tai Mildos ir Martyno antri namai bei darbas. Jau esu buvusi bei fotografavusi vestuves Kupole, todėl žinojau vietą bei aplinką.
Taigi, norėčiau aptarti “kiek nuotraukų gausime?” klausimą. Kai gaunu tokią užklausą, bandau save įsivaizduoti jos vietoje. Lažinuosi, kad kompiuterio ekrane atsidarius keletą naršyklės langų ir siunčia tą patį laišką dešimtims fotografų. Jūs turite pasirinkti tą fotografą, kurio stilius jums patinka ir yra artimas jums kaip porai. Juk galiausiai šis asmuo įamžins jūsų vestuvių prisiminimus, kurio dėka šią dieną jūs prisiminsite vėl ir vėl.
Rūtos ir Manto vestuvės Kauno Čiop Čiop įvyko liepos pabaigoje. Vestuvių dieną jie įsivaizdavo, kaip jaukią, šviesią, linksmą, kupiną pačių šilčiausių jausmų dieną bei tvirtą jų meilės sutvirtinimą. Tokia ji ir buvo! Santuokos ceremonijai pasirinko Žemosios Panemunės Šv. Vincento Pauliečio bažnyčią. Po ceremonijos, trumpai fotosesijai užsukome į Kauno botanikos sodą. Jaunieji jau prieš metus rinkdamiesi vestuvių fotografą žinojo, kad nenori pozuoti, norėjo emocijų ir reportažo. Tai man beliko tik pasakyti, ką daryti ir gaudyti akimirkas. Po neilgos fotosesijos, mūsų jau laukė svečiai ir degustacinė vakarienė Kauno Čiop Čiop.
Balandžio mėnesį mane kalbino Lietuvos žinių žurnalistė Goda Ambrazas. Interviu su Jurgita Lukos buvo išspausdintas laikraštyje, o tie kas jo neskaitė – paskaitykite, tai trumpa pažintis su manimi.
Martos ir Trygve vestuvės DIA restorane įvyko birželio pradžioje. Kai susitikau su jaunaisiais Kaune, jie nupasakojo savo vestuvių viziją ir fotografo lūkesčius – kuo mažiau pozavimo, ir daugiau reportažo. Dar kiek dvejojo dėl šventės vietos, nes jos dar nebuvo išsirinkę – pagrindiniai kriterijai buvo: nepriekaištingas maistas, Kauno centras, bei talpintų iki 90 žmonių. Galiausiai pasirinko Dia restoraną. Šiuolaikiška, jauki, subtiliai prabangi ir kartu neįpareigojanti aplinka puikiai tiko miesto vestuvėms.
Kai ant rankos sužiba sužadėtuvių žiedelis, nuotakos vis dažniau pagalvoja, o kokią vestuvių ceremoniją pasirinkti? Taigi, Lietuvoje vestuvių ceremonijos būna: bažnytinės, civilinės, išvažiuojamosios, pagoniškos ir humanistinės.
2019 metų balandžio 3 dieną, tiesioginės transliacijos metu sužinojau, kad mano nuotrauka tapo geriausia vestuvių nuotrauka Europoje 2018 metais – Way Up North Awards – Europe’s Best Wedding Photographs 2018! Viena iš dešimties Europoje!!!
Gulnur ir Audriaus vestuvės Kupole įvyko populiariausią ir pilną aštuonetų dieną. O ji buvo pasirinkta visiškai atsitiktinai. Kadangi jaunieji daug dirbantys ir daug keliaujantys, bei atšventę ne vienerias, o trejas vestuves, nebuvo apsieita be planuotojos pagalbos. Vestuvėms Lietuvoje jie daug dėmesio skyrė maistui, kad jis būtų tikrai kokybiškas ir patiktų jų svečiams, bei gerai vakaro programai. Ceremonija buvo transliuojama internetu tiems, kurie negalėjo atvykti ir būti kartu. O kad didžiausias dėmesys bus skiriamas svečiams, jau sužinojau per susitikimą. Pora akcentavo, kad svarbiausios nuotraukos yra su svečiais ir artimaisiais. Jaunųjų fotosesija užtruko tik 10 minučių Vilniaus arkikatedros aikštėje, bei pakeliui į Kupolą, 20 minučių sustojome Botanikos sode.
Rasos ir Gedimino vestuvės Raudondvario dvare vyko rugpjūčio pradžioje. Šauni pora, kuri vestuvėms pasiruošė per du mėnesius. Kadangi pora gyvena ne Lietuvoje, be puikių planuotojų nebuvo apsieita. Rasa ir Gediminas vestuvių rytą ruošėsi atskiruose Daugirdo viešbučio kambariuose. Svarbiausią jų rytą, šalia jų buvo mamos, kurios padėjo pasiruošti. Pirmiausia nufotografavau jaunikio pasiruošimą, po to – nuotakos. Rasai buvo labai įdomu sužinoti, ar jaudinasi jaunikis, ar nervuojasi. Sakau kai gerai jo nepažįstu sunku pasakyti, tik juokelius pasakojo, bei kaip ilgai ieškojo sužadėtuvių žiedo. Tada nuotaka išdavė paslaptį – jei Gediminas pradeda be perstojo juokauti – vadinasi jis jaudinasi. O jūs tik pažiūrėkit, kokį nuostabų sužadėtuvių žiedą Gediminas išrinko savo nuotakai! Šiose vestuvėse man įstrigo – nuoširdumas, paprastumas, neskubėjimas ir mėgavimasis vienas kitu, supančia aplinka bei artimiausiais žmonėmis. Tokios ir turi būti – tikros vestuvės. Tik jaunųjų dėka sugebėjau subtiliai sustabdyti akimirkas ir paversti jas gyvomis ir alsuojančias nuoširdumu.
Mano mėgstamiausia floristė, be abejonės yra – Roberta Drasutė. Susitikome 2015 metais. Ji buvo atsakinga už Robertos ir Nerijaus šokoladinių vestuvių Telšiuose dekorą. Per pastaruosius pažinties metus, radome labai daug bendro ir tapome geromis draugėmis. Fotografavau daug jos kurtų vestuvinių dekorų, ir galiu pasakyti, kad ji viena iš nedaugelio florisčių-dekoratorių, kuri savo kūrybą pritaiko prie šventės vietos interjero. Niekada neina lengviausiu keliu (gėlių susmaigstymas į oazę, martinio vazoje), nuolat galvoja kaip nustebinti jaunuosius, kai dekorą padaryti tik jų. Pas ją nepamatysi idėjos štampavimo ar pinteresto kopijavimo. Kiekvieną sykį įžengusi į jos dekoruotą šventės vietą, negaliu atsistebėti, kaip ji taip sugalvojo, kaip viską taip puikiai priderino. Kompozicijas ir puokštes galiu tyrinėti ilgiausiai, stebėti kaip susivijusios šakelės ir gėlių žiedai, kaip tie žiedai transformuoti, kad net aš jų negaliu iš kart atpažinti.
Labas rytas! Skubiai rašau su žiniomis. Ligavam žurnalo redakcija patvirtino “macrame” temą. Ir nepatikėsi, davė mums 8 psl. nuotraukoms talpinti. Reikalavimas toks, bus mini fotosesija, be nuotakos, kuo daugiau stalo dekoro, gėlių, spaudos ir nenukrypti nuo temos – pavasaris/vasara. Taip ir gimė Macrame stilizuota fotosesija Ligavam žurnalui.
Taigi, kodėl svarbi vestuvinė spauda nuotakos pasiruošimo metu? Vestuvių rytą atvykusi pas jaunąją fotografuoti nuotakos pasiruošimo, visų pirmiausia nufotografuoju visas svarbiausias detales, taip netrukdau vizažistės darbo, arba nuotaka gali ramiai atsigerti arbatos ar šampano. Keletą dienų prieš vestuvių datą būnu jau parašiusi nuotakai, kad man atvykus būtų viskas paruošta ir sudėta vienoje vietoje. Paprašau, kad turėtų ne tik gėles, suknelę, batelius, kvepalus, keliaraištį, papuošalus, bet ir vestuvinę spaudą. Ji puikiai papildo nuotakos vestuvių pasiruošimo detales. Vestuvinė spauda yra labai svarbi vestuvių stiliaus sudedamoji dalis. Ji informuoja jūsų svečius net tik kada ir kur bus jūsų vestuvės, bet ir kokia šventė jų laukia. Ar tai bus jauki, rustic stiliaus šventė, jūsų senelių sodyboje, ar prabangi, black tie, puota dideliame dvare, o gal tai bus trumpa, urban stiliaus vestuvinė popietė miesto restorane ar kavinėje?
Atvažiavusi pas jaunuosius fotografuoti pasiruošimo pastebiu, kad ne kiekvienas žino kur bei kaip segti butonjerę? Jaunųjų mamos ją segė gal prieš 20 metų per savo vestuves, o nuotakos irgi kartais su tuo susiduria pirmą kartą. Nežino kurioje švarko pusėje ją segti, kaip segti, būna, kad tiesiog įdeda į kišenę. Tada visų žvilgsniai nukrypsta į mane. Juk kas kas, bet vestuvių fotografas tai darė ne sykį ir ne du. Bet vis tiek nutariau tuo giliau pasidomėti.
Vestuvių albumas – tai galimybė išsaugoti nuotraukas ilgus šimtmečius. Šiuolaikinėms technologijoms sparčiai žengiant į priekį, darosi vis labiau sunku nuspėti, kas bus po dešimties ar dvidešimties metų, kaip laikas paveiks skaitmenines laikmenas, ar dar turėsime galimybę peržiūrėti nuotraukas? Sutikime, jog spausdintos nuotraukos kur kas pranašesnės už skaitmenines – jos kvepia ir atgyja popieriuje. Daug jausmingiau žiūrėti į albumą nei į kompiuterio ekraną. Nuostabu, kai nuotakos užsisakydamos mano vestuvių fotografavimo paslaugas, taip pat užsisako ir vestuvių albumą.
Kaip ir kiekvienais metais taip ir šiemet, jau 8-asis I Am Photographer Festival & Contest 2017 festivalis vyko Taline, Estijoje. Šiemet vėl pabandžiau jame sudalyvauti. Nusiunčiau 3 mėgstamiausias nuotraukas. Į Taliną šiemet nevažiavau, nes iš dviejų dienų trukusio festivalio teliko tik viena. Pačios svarbiausios dienos, dėl kurios ir buvo verta važiuoti nebeliko. Tai diena, kai teisėjai gyvai komentuoja, kritikuoja ir vertina konkursines nuotraukas. Jų metu galima labai daug išmokti. Ištikrųjų labai baisu ir labai įdomu klausytis, kai žinomi pasaulio fotografai vertina nuotrauką. Pasako tokių dalykų, į kuriuos kartais net neatkreipdavau dėmesio. Šiemet teisėjavo: Dennis Orchard; Isabelle Hesselberg ir Emmi-Sabina Forsberg nuostabios juosta fotografuojančios fotografės iš Švedijos, jų darbais žaviuosi jau senai; Salvatore Dimino pernai vykusio konkurso absoliutus nugalėtojas; Anna Roström ir daugybę apdovanojimų pelniusi fotografė iš Norvegijos – Frøydis Geithus.
Taigi, ar vestuvių fotografai turėtų dalintis nuotraukomis su kitais vestuvių paslaugų tiekėjais?Pasidalinsiu trumpa įžvalga. Valstijose yra daug vestuvių fotografų, kurie yra įsitikinę, kad vestuvių paslaugų tiekėjai turi mokėti jiems už pasidalintas nuotraukas. Ir aš puikiai suprantu, kodėl. Surasti tinkamas nuotraukas archyvuose trunka laiko, o laikas yra pinigai. Užuot ieškoję nuotraukų, galėtume toliau sau tvarkytis darbus, atsakinėti į užklausas, sutelkti dėmesį į marketingą arba tiesiog leisti laiką su šeima ar draugais. Be to, tiekėjai tas nuotraukas naudoja savo verslo reklamavimui, parduoda savo paslaugas. Taigi, jie fotografų dėka užsidirba. Bet yra ir kita kategorija fotografų, kurie mielai dalinasi nuotraukomis ir neprašo jokio užmokesčio. Aš – viena iš jų. Mielai jomis dalinuosi, tik… jei tinkamai nurodoma autorystė bei mus sieja abipusiai naudingi santykiai t.y. abu gauname naudos. Leiskite paaiškinti… Man patinka užmegzti naujus santykius su vestuvių paslaugų tiekėjais. Taip sukuriama geresnė darbo atmosfera – jie labiau linkę bendradarbiauti ir supranta mano, kaip vestuvių fotografo, poreikius vestuvių dieną. Kai santykiai puikūs, aš labiau stengiuosi ne tik dėl savo klientų, bet ir dėl tiekėjų. Pavyzdžiui, vizažistė žinodama, kad gaus iš manęs nuotraukas, labiau pasistengs atlikdama savo darbą. Jei floristė norės puikių dekoro nuotraukų, tikėtina, kad ir ji labiau pasistengs. Su šventės vietos šeimininkais suderins, kad nebūtų maisto ant stalų, arba kad bent jau palauks, kol aš atvažiuosiu ir viską nufotografuosiu.
Vestuvinė suknelė būsimai nuotakai pati padiktuoja, kokią šukuoseną ir makiažą rinktis. Ir šios taisyklės ignoruoti nevalia! Tad net jei įprastai pirmienybę teikiate kukliam makiažui ir niekada nesegate plaukų į kuodą, pagalvokite, ko į kompaniją reikėtų jūsų pasirinktai vestuvinei suknelei? Grožio specialistų komanda pristato tris nuotakos įvaizdžius – nuo amžinai madingo klasikinio ir romantiško iki … subtiliai ryškaus.